Trikampis mazgas (trikvetras, trikvestras) - senovės ornamentinis Vidurio ir Šiaurės Europos tautų šventas simbolis.

Lotyniškas ženklo pavadinimas kilo iš žodžių  tri-"trys" ir quetrus "kampai", iš pradžių reiškė tiesiog trikampį, ir buvo vartojamas įvardijant įvairias trikampes formas. Dabar jis naudojamas tik kaip nuoroda į sudėtingos formos ženklą, kurį sudaro trijų ženklų vesica piscis Vesica piscis (lot. žuvų ikrai), dažnai su apskritimo forma jame ar už jo ribų.

Bronzos amžiuje trikvetras buvo saulės judėjimo simbolis, atspindintis pagrindines Saulės pozicijas tekant, zenite ir saulėlydį. Buvo spėtos ir sąsajos su Mėnulio fazėmis ir gyvybės atsinaujinimu. Ženklas buvo labai paplitęs tarp šiaurinių Europos tautų - Keltų, Frizų ir Skandinavų. Ženklas dažnai sutinkamas ant  keltų kryžių, kur, manoma, simbolizuoja trejybę ir yra jūros dievo Manannan simbolis. Senovės skandinavų ir Kryžiuočių ordino simbolikoje ženklas siejamas su Thoru. Be to, šis simbolis yra sutinkamas ir senuose Sarmatų tautų amatuose.

Krikščionybėje buvo bandoma pritaikyti trikvetrą kaip Šventosios Trejybės simbolį, tačiau ženklo pritaikymas nepaplito.