Baltiški papuošalai. Žalvarinis pasidabruotas kabutis – Jogailos kryžius.

Baltiški papuošalai. Žalvarinis pasidabruotas kabutis – Jogailos kryžius.

7,00

Baltiškas žalvarinis pasidabruotas kabutis.

Dydis: 24mm

Autorius: Lietis
Kilmės šalis: Lietuva

Neturime

Produkto kodas: BK38-Ž-3 Kategorijos: ,

Archeologinis radinys pagal kurį sukurta papuošalas:

Dvigubas kryžius skyde

Dvigubo kryžiaus simbolis pirmą kartą pasirodo Jogailos monetose. Šiandien yra žinomos trijų tipų monetos, kuriose vaizduojamas dvigubas kryžius skyde. Tai monetos su liūtu, su raiteliu ir su ietigaliu su kryžiumi. Dvigubas kryžius skyde – tai Jogailos asmeninis ženklas. Tokiu ženklu šis simbolis tapo po to, kai Jogaila buvo pakrikštytas Vladislovo vardu ir nuo 1386 m. tapo Lenkijos karaliumi. Dvigubo kryžiaus simbolis buvo perimtas iš Vengrijos per Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I (1342–1382) dukterį, Lenkijos karalienę Jadvygą. Vengrijoje dvigubas kryžius, perimtas iš Bizantijos, pradėtas naudoti nuo XII a. pabaigos. Karalius Bela III (apie 1148–1196) dvigubą kryžių paskelbė šv. Vladislovo (Vengrijos karaliaus Vladislovo I) simboliu. Tad Jogaila, gaudamas Vladislovo vardą, kartu perėmė ir dvigubo kryžiaus simbolį.

Vakarų Europos heraldikoje dvigubas kryžius taip pat simbolizuoja ir krikštą. Pirmą kartą dvigubas kryžius buvo pavaizduotas 1386 m. Jogailos viduriniajame antspaude. Monetose, manoma, šis simbolis galėjo atsirasti apie 1388 m. Ar šis simbolis monetose buvo naudotas tik iki 1392 m., ar ir vėliau, duomenų neturime. Vėlesnių LDK valdovų monetose jis nebuvo naudojamas, o dar kartą atsiranda jau tik XVI a. – kaip valstybinio herbo vienas iš simbolių. Nuo Žygimanto Senojo (1506–1548) laikų dvigubas kryžius vaizduojamas LDK valstybinio herbo – raitelio – skyde.

Image
12 pav. Dvigubo kryžiaus simbolis Jogailos LDK denare, kaldintame apie 1388 m. Ø 12,4 mm

 

Image
13 pav. Dvigubo kryžiaus simbolis Jogailos LDK denare, kaldintame apie 1388–1390 m. Ø 15,5 mm

1920 m. vasario 3 d. Prezidento įsaku pavadintas Vyčio Kryžiumi.

Vyčio Kryžiaus ordinas – pirmasis 1991 m. sausio 15 d. atkurtas tarpukario Lietuvos valstybės apdovanojimas. 1991 m. pirmuosius Vyčio Kryžiaus ordino ženklus pagamino dailininkas Aloyzas Jonušauskas, vėliau gamino Vilniaus kombinatas „Dailė“, šiuo metu – Lietuvos monetų kalykla ir TŪB „Gurtana“. Iki 1996 m. ordino kaspinus gamino Lietuvos tekstilės institutas, dabar – Danijos firma „Morch and Sons“ Kopenhagoje.

1991-2000 metais Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti 396 asmenys. Iš jų: 3-ojo laipsnio – 76.

Vyčio Kryžiaus ordino šventė – lapkričio 23-oji – Lietuvos karių diena.