Connect with Facebook

Default welcome msg!

Papuošalai. Baltiškas odinis diržas su žalvarine sagtimi - Jumio ženklas.

Būkite pirmas aprašęs šią prekę

Būsena: išparduota!

26,00 €

Trumpas aprašymas

Baltiškas diržas.


Odos spalva: juoda.


Sagtis: juodintas žalvaris.

Autorius: Lietis
Kilmės šalis: Lietuva

Papuošalai. Baltiška apyrankė I.

More Views

  • Papuošalai. Baltiškas odinis diržas su žalvarine sagtimi - Perkūno ženklas.

Detalės

Papuošalo ženklas:



Latvijoje žinotas Jumis - mitologinė būtybė, javų ir derlingumo dvasia bei augimą globojanti būtybė, kurios ženklas arba įsikūnijimas (kadangi šis simbolis taip pat vadintas Jumiu) neįtikėtinai primena į skirtingas puses nukreiptų, tačiau apačioje persikertančių lėkio galvų porą. Su Jumiu buvo siejamos derliaus nuėmimo bei šienapjūtės apeigos, o pats ženklas galėjo būti vaizduojamas tiek grafiškai (ornamentinėse juostuose, virš namų, klėčių durų, ant kraičio skrynių ir pan.), tiek būti sudarytas iš dviejų javų varpų, gėlių ar lazdyno šakelių, nes Jumiui visuomet turi būti paaukota dviguba auka. Kartais Jumis buvo išpjaunamas iš medžio ir laikomas namie pačioje garbingiausioje vietoje, siekiant užsitikrinti dievybės prielankumą ir
šeimos gerovę. Pjūties pabaigtuvių metu paskutinį nupjautų javų pėdą surišdavo į kuokštą su dviguba (suaugusia) javų varpa, prilenkdavo prie žemės ir prispausdavo akmeniu, kad Jumis lauke liktų žiemai. Mūsų dienomis Jumį, kaip latviškojo ir, imant plačiau, – baltiškojo paveldo dalį, savo simbolikoje naudoja patriotinė latvių organizacija „Visu Latvijai“ (lat. Viską Latvijai).

Porinis lėkis, „žirgeliai“, Jumio ženklas arba tiesiog Jumis – taip baltų kraštuose vadinamas tam tikras linijinis simbolinis motyvas, grafiškai vaizduojantis dvi sukryžiuotas ir viršuje stačiu kampu laužtas, viena nuo kitos nusisukusias įstrižaines.

Grafinis šio ženklo paprastumas ir paplitimas tam tikruose Europos regionuose leistų mums priskirti jį archajiškai pagonybės laikus menančiai simbolikai, artimai ornamentinei, ganėtinai daugiasluoksnei ir įvairiai interpretuojamai.

Porinis lėkis (žirgeliai)


Lėkiu vadinamas senųjų medinių kaimo namų stogų puošybos elementas, turėjęs ir grynai praktinę reikšmę - apsaugoti šiaudinius pastatų stogus nuo vėtrų ar stipresnio vėjo. Įvairiausių formų lėkiai buvo paplitę palei visą Baltijos jūros pakrantę: nuo Lietuvos ir Latvijos iki Olandijos (vadinamieji ulebordenai) ir Skandinavijos. Taip pat jie aptinkami ir Šiaurės bei Rytų Vokietijoje.


Dieviškųjų dvynių kultas buvo gerai žinomas senosioms indoeuropiečių kiltims. Senovės Graikijos mitologijoje dievo Dzeuso sūnūs-dvyniai Dioskūrai buvo garbinti ne tik kaip stiprūs kariai ir didvyriai, bet ir kaip aušros bei sutemų globėjai, Rytinės ir Vakarinės žvaigždės įsikūnijimai. Kiekvienas šių brolių dvynių pakaitomis gyveno tai Dangaus, tai pomirtinėje Hado karalystėje, jiems buvo aukojama ir jie buvo simboliškai kviečiami dalyvauti Vasaros saulėgrįžos puotoje, kuomet Saulė, pasiekusi savo aukščiausios galybės tašką, pradeda trauktis link Žiemos. Dioskūrai sieti ir su Dvynių žvaigždynu, o Senojoje Spartoje brolius dvynius simbolizavo du sujungti balkiai. Patys jie taip pat dažnai sieti su žirgais ir dažnai vaizduoti
raiti.







Prekės žymės

Naudokite tarpus, kad atskirtumėte žymes. Viegubomis kabutemis ('') atskirti galite frazes.